side-area-logo

ES valstybės privalės pagrįsti prieigos prie asmenų ryšio duomenų būtinybę  

ES valstybės privalės pagrįsti prieigos prie asmenų ryšio duomenų būtinybę  

 

ES valstybės nebegalės atskirais nacionaliniais teisės aktais kovos su nusikalstamumu tikslais įpareigoti elektroninių ryšių operatorius saugoti visus abonentų ryšio srauto ir vietos nustatymo duomenis. Taip nusprendė ES Teisingumo Teismas (ESTT) pažymėjęs, jog draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose kovos su nusikalstamumu tikslais numatyta pareiga bendrai nediferencijuojant saugoti visus minėtus duomenis, perduodamus bet kokia elektroninio ryšio priemone.

ESTT nagrinėjo situaciją, kai valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose numatytas bendras ir nediferencijuotas visų su visais abonentais ir registruotais naudotojais susijusių srauto ir vietos nustatymo duomenų, perduodamų bet kokia elektroninio ryšio priemone, saugojimas ir jais elektroninių ryšių paslaugų teikėjai įpareigojami saugoti šiuos duomenis sistemingai ir be jokios išimties galimybės.

ESTT pažymėjo, kad nors kovos su sunkiais nusikaltimais, visų pirma organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, efektyvumas gali labai priklausyti nuo pažangių tyrimo technikų naudojimo vien toks bendrojo intereso – kovos su sunkiais nusikaltimais – tikslas, negali pateisinti to, kad nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta pareiga bendrai nediferencijuojant saugoti visus srauto ir vietos nustatymo duomenis, būtų laikomi būtinais tokios kovos tikslams pasiekti.

„Šis ESTT sprendimas yra aktualus Lietuvai. Pagal galiojančius teisės aktus yra numatyta pareiga ryšio operatoriams saugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus visų abonentų ir jų ryšio duomenis, numatytus Elektroninių ryšių įstatymo 1 priede išvardytus duomenis“, – atkreipia dėmesį advokatų kontoros ECOVIS ProventusLaw advokatė Loreta Andziulytė.

Kovos su sunkiais nusikaltimais – tikslas, negali pateisinti to, kad nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta pareiga bendrai nediferencijuojant saugoti visus srauto ir vietos nustatymo duomenis, būtų laikomi būtinais tokios kovos tikslams pasiekti.

Remiantis ESTT sprendimu, kiekvienos šalies nacionaliniuose teisės aktuose turės būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama tokios duomenų saugojimo priemonės apimtis ir taikymas ir turės būti nustatyti minimalūs reikalavimai, kad asmenims, kurių duomenys saugomi, būtų suteikta pakankamai garantijų, leidžiančių veiksmingai apsaugoti jų asmens duomenis nuo piktnaudžiavimo pavojų.

Paaiškintina, kad duomenys, kuriuos privalo saugoti elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, leidžia surasti ir identifikuoti pranešimo šaltinį ir adresatą, ryšio datą, laiką, trukmę ir rūšį, naudotojų ryšio įrangą, jos buvimo vietą ir IP adresą interneto paslaugų atveju. Taigi, iš duomenų, kuriuos turi saugoti elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, vertinamų kaip visumos, gali būti daromos labai tikslios išvados apie asmenų, kurių duomenys saugomi, privatų gyvenimą, pavyzdžiui, kasdienio gyvenimo įpročius, nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą, kasdienį ir kitokį judėjimą, vykdomą veiklą, socialinius ryšius ir lankomą socialinę aplinką.

„Gyvename sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame kiekvieną dieną iškyla naujo tipo grėsmės, tačiau sprendimas vardan saugumo atsisakyti privatumo yra labai pavojingas, todėl itin svarbu, kad ESTT nepasidavė valstybių narių spaudimui suteikti joms kuo didesnę laisvę rinkti asmeninius žmonių duomenis, o nustatė giežtus kriterijus, kada tai galima daryti, taip išlaikydamas balansą tarp saugumo poreikio  ir žmogaus teisės į privatumą“, – teismo sprendimą komentuoja advokatų kontoros ECOVIS ProventusLaw advokatė Loreta Andziulytė.

Kiekvienos šalies nacionaliniuose teisės aktuose turės būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama tokios duomenų saugojimo priemonės apimtis ir taikymas ir turės būti nustatyti minimalūs reikalavimai, kad asmenims, kurių duomenys saugomi, būtų suteikta pakankamai garantijų, leidžiančių veiksmingai apsaugoti jų asmens duomenis nuo piktnaudžiavimo pavojų.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad institucijos nuo to momento, kai informavimas negali neigiamai paveikti atliekamo tyrimo, turi informuoti asmenis, jog buvo gauta prieiga prie jo neviešų duomenų. Tokia informacija asmenims faktiškai būtina tam, kad jie galėtų pasinaudoti teise vėliau pareikšti ieškinį.

 

Teisinis neaiškumas kilo po to, kai dar 2014 m. balandį Tele2 Sverige, Švedijoje įsisteigusi elektroninių ryšių paslaugų teikėja, pranešė Švedijos pašto ir telekomunikacijų priežiūros institucijai (PTS), jog atsižvelgdama į tai, kad 2014 m. balandžio 8 d. ESTT pripažino negaliojančia Direktyvą 2006/24/EB „dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo“, ji nebesaugos joje nurodytų elektroninių ryšių duomenų bei ištrins iki šios datos saugotus duomenis. Tele2 Sverige nesutiko su Švedijos Teisingumo ministro paskirtojo specialiojo pranešėjo išvada, jog Švedijos duomenų saugojimą reglamentuojančios nacionalinės teisės nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos teisei ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. PTS informavo Tele2 Sverige, kad šešis mėnesius nesaugodama duomenų kovos su nusikalstamumu tikslais, pastaroji nevykdo nacionalinės teisės aktuose įtvirtintų pareigų. Tele2 Sverige nesutiko su tvirtinimu, kad Švedijos duomenų saugojimą reglamentuojančios nacionalinės teisės nuostatos nepažeidžia Chartijos užtikrinamų pagrindinių teisių. Dėl šio atsisakymo ir kilo teisminis ginčas.

Loreta Andziulytė